žviegti

žviẽgti, -ia (-ta Sd), -ė intr. KBII155, K, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, žvíegti, -ia, -ė Š; SD¹69, SD126, R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, KlvK85, L, ŠT170 1. Grv, Mlk, Rod, Dv, Pbr, Rz, Ilg, Rnv smarkiai, spigiai rėkti (ppr. apie kiaules): Kiaulės žviẽgia, ėst nori Btrm. Tos kiaulės kvyka, žviẽga Klp. Po ratais lenda i žviẽgia tas paršas Vvs. Daba cypa antai žalčiai (paršai), kaip nešerti žviẽga Trk. Gruodžio mėnesė[je] pats pjovimas [kiaulių], išeik rytmetė[je] atsikėlęs, čia žviẽga, čia žviẽga End. Žinai, kiaulės besotės, kita ramesnė, o kita ka žviẽgdavo, a tu šėręs, a nešėręs Grz. Vakaras visai čia pat, kiaulės žviẽgia nesavais balsais, o jis žolės neparnešė LKT121(Vdk). Tos kiaulės sustos, žviẽgs, kad neįeita į prymenę Pln. Pjauna ten kiaulę, aš išeituos iš numų geriau, ka aš negirdėčiu anos ten žviẽgtant Sd. Iškasė tokias duobes dideles, nuneš paršelį kokį menką, įmes ten, ans i žviẽgs Tl. Kiaulė žviẽgia, ir jis paskui vytis Dsm. An pusdienio tos kiaulės pradeda žviẽgt, tada surėki kurr–lia–lia–lia – eina kiaulės namo Alz. Kiaulės rėkdamos, žviẽgdamos tuoj namon lekia, bjauru ganyt Kvr. Eik pažoliauk kiaulėm, aure žviẽgia neliuobtos Mžš. Turgun nueini, kiek te alaso, kiek te paršų žviegimo, vienas až kitą smarkiau žviẽgia Skp. Kaimynas turbūt šviežienos užsinorėjo, kiaulė kad jau žviẽgia [pjaunama] Srv. Ko tos kiaulės taip žviẽgia, įkrėsk jom kiek ėdalo Jnšk. Paršai apie pieno milžtuves bėgiodami tiktai žviegia, ir gana Sln. Ot, pažvigdėm paršelius, kol išprausėm: žviẽgė baisiausia, visi girdėjo Slk. Kiaulės, jei oras kokis, jei sulijo, tai žviẽgia ir namo spraudžias Srj. Sugauna paršėką, pradeda žviẽgt ir visos subėga kiaulės Kb. Girdi, pęslai žviegia, lovys kaip išmazgotas, matyti, nuo pat ryto nešerti Žem. Kiaulės žviegė ausis nusikrimsdamos, avys stumdėsi visu būriu diendaržio kampe neradusios įprasto gardo M.Katil. Kelkis, marti, ilgai miegi, apsuk girnas, kiaulės žviegia LTR(Rk, Km, Šk). Prieš lietų kiaulės žviẽgia ČrP. Kiaulės žviẽgia – gaspadinė ūlyčioj Aln. | prk.: Galva žviẽgia, gal kraujo spaudimas suskėlė Klt. O visaip būdavo [ganant] – ir šalta, ir lyja, ir pilvas žviẽgia (valgyti norisi) Imb. ^ Kožna kiaulė pjaunama žviega Vkš. Kur šeimininkė ilgai miega, ten kiaulės visuomet žviegia PPr45. Alkanos i kiaulės žviẽga Pln. Penant žviega, kepant čirška Šts. Peninė kiaulė nežino, ko žieminė žviẽga End. Kaip kiaulė – pati žviega, pati maišą plėša LTR(Krž). Du žili paršiukai po žemėm žviegia (noragai) J.Jabl(LTR). Du žili meitėliai po žemėm žviegia (arklas) LTsV626(An). Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas eina laukan žviegdamas (dalgis) Ob.

žviẽgiančiai adv.; D.Pošk: Staiga vienas kankinamųjų suriko pamišėliškai, žviegiančiai, kaip paršiukas rš. ║ Lnk, Snt, Vlkv, Kp šaižiai žvengti: Arklį palaikį kokį turės, prigirdys šnapše, ka toks būs, vyraliai, eržilas, ka žviẽgs, ir apstatys žmogų Jdr. Motiekų drigantas žviega, žemes kasa, nenustova vieto[je] Pln. Žviẽga tas drigantas, draskos tūse miškūse Vkš. Žviẽgia kumelys, net visa ūlyčia skamba Klt. Žviega kaip Tilžės drigantas Šts. Žviẽgia ant viso kaimo eržilai Brb. Prisirišiau an stulpą, mano tik žviẽgia eržilas, o tu stovi te su vyžais Ml. Asilas maišus, ant savo nugaros užkrautus, žviegdamas nešė Tat. Žiūriu, kas daros: tai devynios stirnos žviegė S.Čiurl. Kumelys kai pradė[jo] žviegt asiliūtę nusdabojęs, piestu pasistojęs TDrIV269(Prng). Žviẽgia arkliai susipjovę J.Jabl(Btg). ║ cypti: Taip žviẽgia, taip rėkia tas šuniokas, kad negali apsiklausyt Šmn.

2. Dg, Avl, Šmn, Mlt žvangėti, čerkšti, džerkšti: Ta čia anie kaukė tie tankai, žviẽgė ka anie čia lig pusnaktės Akm. Miestūse lytus bėga žviẽgdamas nu stogų Šts. Kad važiuoja ne savo greičiu [mašinos], nat žviẽgia Kpč. Pjūklas žviẽgia kaip skerdžiama kiaulė Všk. Kai žviẽgia zeimeris, eina va nat an širdį Lel. Surūdijusios vinys šaižiai žviegė, lįsdamos lauk iš tų vietų, kur kažkada buvo sukaltos R.Gran. Žviegė pavažos. Kieta ir be atlydžių žiema M.Katil. O šalta, net žviẽgia ragės Kp. Žviegia tramvajai, dunda asfaltas B.Sruog. ^ Lygiai ratai netepti žviegiaũ [peršalęs] Klt. Žviẽgia kaip sena spyna Skr. Žviegia kai dalgis akminą palaižęs LTR(Vdk).

žviẽgiamai adv.: Žviẽgiamai sušvilpti LKGII519. ║ švilpti: I mums pačiums tik žviẽga tos kulpkos pro šalį Vkš. Kap iššauja, girdėt, kap eina (lekia sviedinys), tai net žviẽgia Graž. Žviẽgia tik kulkos, ugnės lekia lekia Drsk. Pradėjo kulkos žviẽgt ir burgzt Kls. | Prieš pustymą vėjas žviegia Ob. Dusas toks: va mamos tetė teip va traukdavo, kad net žviẽgia Sb.

3. Sl, Snt prk. balsu rėkti, garsiai klykti: Nežviẽk, viską padirbęs, sėdėk ant maišo i veizėk Trk. Kas kiek, pasiunta žviẽgti kaip kiaulė pjaunama Krš. Atskrido spiečius ir ant mañ’ susileido, kad persigandau, tai sūdna diena, kad pradėjau žviẽgt Kp. O jie po ūlyčią laksto raiti, vadinasi, ir žviẽgia vokiškai Skp. Da maž nieko ir nėr, kogi jau čia žviegi?! Sdk. Surėkiau net žviegtè gryčioj, tai kad lėkė laukan Sur. Nežviẽk ausin, be kai duosiu par snukį! Vžns. Nežviẽk kaip skerdžiamas paršas Šr. Ko žviegì kaip žiemakentis Zr. Skauda bobai pilvą – rėkia, žviẽgia net naktimi Žln. Žviẽgia kap kiaulė, tvoron inkliuvus Vrn. Ko čia žviegi kaip paršelis, į torą įkliuvęs Plt. Iš pradžių, kai štai žentulis atėjo, Domiciukė kad pasišiaušė, kad pradės žviegti ir spardytis: „Aš eičiau už to seno aulo!“ A.Vaičiul. Kriaučiukas subjuro visas, jis žviegte žviegė rš. O Jėzus, kad aš bijodavau, kad aš žviẽgdavau! Paį. 4. Šmn šnek. balsu raudoti, verkti: [Mirusių] vaikų žviegtè žviẽgė, kad raudojo Kvr. Kaip rauda, tai lyg žviẽgia Adm. Ir žviegì kai kiaulė vielyjama Erž. Ko tie vaikai žviẽgė? Krš. Nežviẽk kap paršiukas Kbr. ^ Keturios pušys kanapėm mušas, o vidury kruta, žviegia (vaikas lopšyje) LTR(Kp).

žviegtinõs adv.: Kitas žviegtinõs žviega nėko neturįs, o butelį nusitvėręs Krš.

5. Užv šnek. burbėti, reikšti nepasitenkinimą, skųstis: Kurkia i kurkia, žviẽgia i žviẽgia tas senis Erž. Boboms tik žviẽgti, kurkti Rdn. Įkyri boba – žviẽga i žviẽga kaip kiaulė žieminė Krš. Kitas žviegtè žviẽgė, kaip tas bendroves kūrė Eig. Išsiėdusios bobos, subinių nepavelka, o žviega Krš. Žviẽga i žviẽga žmonys – negerai i negerai Rdn. Nuog visko eina žmones pas daktarus, žviẽgia DrskŽ. Paėdę, tik žviẽga Krtn. ^ Vyrą ir paršą šerk laikas nu laiko (reguliariai) – nežviẽgs Krš. Ko žviegì, a nepaėdus Jnš.

žviegtinaĩ adv.: Žviegtinaĩ žviega nėko neturį, badu mirštą Rdn. žviegtinõs adv.: Tie valkatos žviega žviegtinõs, dirbti nemoka i nenora Rdn. | refl.: Bobos, žinai, žviẽgas, anoms reik vyro Krš. ║ įkyriai prašyti, kaulyti: Žviẽga i žviẽga, o tu, tėvai, kišk Rdn. Tik nežviẽk, vaikali, tų ledų, be reikalo vedžiaus [į miestą] Krš. Žmonys žviẽga, prašo to šieno Krš. ^ Daug žviegančių̃, o nedirbančių Krš.

žviegtinõs adv.: Mieste vaikai, o algelės mažos, žviegtinõs žviega iš tėvų piningų Rdn. Žviegtinõs žviega vyrai gerti, nebliaunas Rdn.

6. Varn prk. magėti būti išleistam (apie pinigus): Rudenį pinigai prie kiekvieno žviegia Rz. Rublį tura i žviẽga tas rublis Lnk. Kad yr piningas kišenė[je], pijokuo žviẽga: tura išleisti, išpirkti Šts. Pinigai dar žviegia kišenėj Žem. Kad pripirkta visa ko, gal tau litas kišeniuj žviẽgia? Ant. Mūs piniginė žviegia ažtat Dgl. 7. Kv šnek. garsiai juoktis: O aš ne mėgėja buvau žviẽgti, ans juokas, o aš nūsisuku Šll. Nežviẽk, jei aiškini, aiškink KlvrŽ. Ka Pranciškus ką pasako, visi žviẽga, netveras juokais Pln. O mergės tas skareles įsikandusios žviẽga i žviẽga, juokas i juokas Plt. Žviẽga antai kaip kumelė su tuo drigantu Trk. Ale pripuolė, tik su šaka džirkt [obuolius] i leka nešinys žviegdamì Tl. [Vakare] eisi žviẽgdamas, juokdamos, i gana, būsi nepavargęs, rodos [per dieną dirbęs prie linų] Bdr. Anie žviẽgs ir žviẽgs – neita i neita gulti Nt. Jums vėzdą kaip paimsu – jūs nežviẽgsiat sustoję Lkv. Teip juokias, net žviẽgia visi Sur. Ir žviegs kai dykas beprotis iš kožno nėko Vvr. ║ tyčiojantis juoktis: Užsikabinau kresčius [ant naščių] ir einu į prūdą, ka pradėjo tie žviẽgti, juokties iš munęs Žr. Ir žviẽga, ir šaipos ta merga Bt. ║ išdykauti: Mes žviẽgam, siuntam, mums ir išaušo Yl. 8. šnek. negražiai dainuoti, garsiai šūkauti: Nei dainuoja, nei rėkia – žviẽgia Km. Kas ten jų per dainavimas, tik žviẽgia kaip kiaulės Jnš. Žviẽgti griekas yr [surinkimininkams] Dov. Žviegia kaip kiaulė Šk. Ir kaip kiaulės almono (tikt gėda sakyti) kiauliškas dainas dainuot ir žviẽgt užsimanė K.Donel. 9. prk. būti prastam, liesam (apie viralą): Inpylė žviẽgančių burokų ir valgyk kad nori be nieko – burokas vandeny plauko Aln. \ žviegti; apsižviegti; atžviegti; įžviegti; išžviegti; nužviegti; pažviegti; paržviegti; peržviegti; pražviegti; prižviegti; sužviegti; užžviegti